Paskutiniai įrašai
BENDRAUKIME:

Zyplių dvaras

Daug nuotraukų gauname iš apleisti.lt skaitytojų, šis straipsnis – ne išimtis. Vienas apleisti.lt skaitytojas sutiko su mumis pasidalinti savo nuotraukomis iš Zyplių dvaro, todėl su didžiausiu džiaugsmu įkeliame šias nuotraukas Jums 🙂

Ši istorija apie apleistą dvarą šiek tiek skiriasi nuo kitų. Ilgus metus stovėjęs nenaudojamas, užmirštas ir niokojamas, pastaraisiais metais Zyplių dvaras atgimsta naujam gyvenimui.

Pasidalinsiu nuotraukomis, darytomis prieš keletą metų, prieš pat pradedant remonto darbus (jei visai tiksliai, tai šiek tiek pavėlavau – stogo čerpės jau buvo baigiamos pakeisti).

Pradžiai, šiek tiek istorijos …

Zyplių dvaras ir jo ansamblis stovi Šakių rajone, Lukšių miestelio pakraštyje. Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Bartkovskis XIX amžiaus viduryje čia nusipirko miškingos žemės. Norėdamas būti arčiau savo turtų, apie 1845-1855 metus pasistatė Zyplių dvarą. J.Bartkovskio pastatyti rūmai buvo dviejų aukštų, mažesni, nei yra dabar.

Po dvarininko J.Bartkovskio mirties, dvaras atiteko jo podukrai, vėliau dar vienai savininkei (nei viena jame taip ir neapsigyveno). Dvaras vėl atgijo, kai jį nupirko grafas Tomas Potockis. Grafas 1891-1901 metais pertvarkė rūmus, abiejuose galuose pristatė triaukščius korpusus su mansardomis, pakeitė stogą, pakeitė centrinės dalies plotą, įrengė vakarinį parką. Parke stovėjo fazanų voljerai, veikė fontanai (deja, jokių liekanų nėra), buvo iškasti du tvenkiniai (iš vieno jau telikusi nendrėmis apaugusi bala, kitas šiek tiek aptvarkytas, su maža salyte ir labai šaltu vandeniu, nes per aukštus medžius saulė jo neįšildo).

Dvaro ūkiniai pastatai 1897 metais sudegė gaisre, sukeltame garo mašinos. Vietoj sudegusių medinių, buvo atstatyti mūriniai pastatai. Po grafo mirties, iki Pirmojo pasaulinio karo dvarą valdė jo žmona.
„Paradinis įėjimas“


Laiptai į rūsį. Deja, per vandenį ir atliekas ten patekti niekada nepavyko

Naujausi komentarai

  • Šaunuolis seniūnas, mylintis savo žemę žmogus!
    Taikliai pastebėjo skaitytojas – koks gali būti kolchozas XXI a.? Be to užmiršta paminėti, kad kolchozo-niokotojo pirmininku sovietų okupacijos metu buvo mažaraštis Sniečkaus globojamas žmogelis…

  • Tinkamai sutvarkius visa kompleksa, gali buti netgi pranokstantis rajono masteli kulturos zidinys. Sekmes, Vidai ir komanda!

  • Oi ble.. kai butu smagei ten apziuret.. ir dar kopecias pasimtume kad i virsu uzlipt kur 2 aukstas buvo..

  • „dvaro ūkinius pastatus kolūkis naudojo iki 2002-2005 metų“ – dekui uz idomu straipsni, bet ar mane apgauna akys del metu, ar del zodzio kolukis ? Del socialiniu bustu, tai pilnai tikiu..

  • Tie maišai, kur stovi viduje, atrodo ant vieno kaip veidas 😀 Šiek tiek išgąsdino. Na „vietinių vadinamas suolas-girnos“ panašu, kad tikrai kažkada buvo girnomis.

  • Šaunus straipsnis , nuotraukos irgi , įdomiai perskaičiau straipsnį puiku , kad dvaras renovuojamas .

  • Puiku, kad tokie gražūs dvarai atgyja, kad dar nepamirštama jų istorija.
    Pagarbos verti tokie žmonės kaip miestelio seniūnas ir šių fotografijų autorius.

  • Vaikystės vasaras teko praleisti Lukšiuose, tai ne kartą teko pavaikščioti po apleistą dvarą. Labai smagu, kad šitas pastatas atgimsta.

  • Esu Šakiškis,nekartą ten buvęs ir mažesnis būdamas stovykloje buvau,bet tiek istorijos nesužinojau 🙂

  • Labai patiko paskaityti suzinojau tikrai labai daug naujo 🙂

  • Puikus foto reportažas. Norėtųsi, kad tokių žmonių kaip Lukšių seniūnas būtų daugiau. Kiek tenka pravažiuoti pro šį miestelį, tai jis tvarkomas tikrai puikiai.

PALIKITE KOMENTARĄ