/Pennhurst’o ligoninė bei mokykla

Pennhurst’o ligoninė bei mokykla

Tikriausiai ne vienam yra kilęs klausimas, kodėl į dažniausiai aptinkamų apleistų pastatų sąrašą patenka ligoninės ir kitos viešosios įstaigos. Į šį klausimą atsakyti išties labai sunku, tuo labiau, kad kiekviena įstaiga turi savą, kitaip kraupią baigties istoriją. Visgi, tenka pripažinti, kad išgirsti bauginančią apleistos ligoninės istoriją bei išvysti menkiausias užsilikusias smulkmenas joje tikrai labai įdomu. Šį kartą noriu supažindinti ne tik su šiurpia apleistos ligoninės istorija, bet tuo pačiu ir joje įsikūrusia mokykla.

Kadaise šis pastatas buvo skirtas psichinę ar fizinę negalią turinčių žmonių gydymui bei mokymui. Beveik 80% ligonių sudarė vaikai, o likusiųjų amžius svyravo nuo 50 iki 70 metų.  Visi jie buvo skirstomi į tris grupes pagal IQ lygį:  Moronsai (59-69), imbecilai (20-49), idiotai (žemiau 20). Po kiek laiko viskas tapo supaprastinta, ligoniai buvo skirstomi į lengvus, vidutinio sunkumo, stiprius ir gilius protinius atsilikimo laipsnius. Pacientai būdavo pritvirtinami lovose ant ratukų, kuriose nei judėti, nei patys valgyti negalėdavo. Žemas darbo užmokestis, ilgos darbo valandos nebuvo priimtinos, todėl netrukus ėmė trūkti mokytojų, paskui ir darbuotojų, kurie pajėgtų ligoniams keisti vystyklus, juos maudyti bei maitinti. 1946 metais ligoninė teturėjo septynis gydytojus, o pacientų skaičius siekė 2000. Be viso šito, sąraše laukiančiųjų dėl priėmimo  buvo virš 1000, o 1955 metais šis skaičius patrigubėjo. Netrukus ligoninė pasiekė kritinę būseną, pacientams nebuvo teikiami net pagrindiniai poreikiai. Be viso šito 1977 metais apylinkės teisėjas Raymond J. Broderick išsiaiškino, kad prieš pacientus buvo smurtaujama. Pasibaisėjęs tokiu žiauriu elgesiu su žmonėmis, teisėjas visą informaciją, vykusią už uždarų ligoninės durų iškelė į viešumą. Po šio incidento ligoninės durys užsidarė amžiams.

Sveiki atvykę..

Sunku suprasti kam buvo skirtas šis kambarys

Į dulkėtą palėpę besiskverbianti šviesa..

Surūdijusios lovos spyruoklės

Apšvietimas

Autoportretas 😀

Poilsis

Rūsyje įrengtas žaidimų kambarys

Suapvalintus baldus būdavo lengva valyti, o ir pacientai neužsigaudavo

Didelis teatras įkurdintas atskirame pastate

Teatro koridorius

Dar viename pastate įkurta sporto salė su treniruokliais bei krepšinio lankais

Pro šiuos langelius darbuotojai galėdavo žvilgtelėti į pacientų kambarius

Vaizdas nuo scenos

Vargonai

Šis tunelis yra virš žemes, bet lango nėra nei vieno

Drabužiai, batai ir kiti asmeniniai daiktai liko čia

Kriaukles supa turėklai, o veidrodžiai iškraipantys vaizdą pagaminti iš plono metalo

Neštuvas

Rentgeno kambarys

Operacinė

Praustuvė

Kilimėlis vis dar kaba ant vonios..

Vyrų vonios kambaryje rožinės sienos ir laiptai vedantys į langą..


Pacientų kambariai buvo aukšti ir erdvūs

Dauguma vaikų buvo guldomi į lovytes, kad neiškristų

Fojė

Sustingę žaislai..

Vieniša pagalvėlė tebėra lovytėje..

Servetėlių kambarys


Radiatoriai apkalti medinėmis lentomis

Išėjimai


Vis dar laukia..

Panašu į raketą, tik įdomu, kodėl ji pririšta prie tukrėklo



Juoda dėmė virš lango dešinėje įrodo, kad 2003 metais pastate vyko gaisras

Degė šis kambarys

Norėdami aplankyti savo vaikus tėvai turėdavo pranešti iš anksto. Per tą laiką jų vaikai būdavo nuprausiami, tvarkingai aprengiami, o su tėvais pasimatydavo, tik lauke prie įėjimo, kadangi matyti kur gyvena vaikai nebuvo leidžiama.

Kai dar ligoninė gyvavo

Futura