/Miestelis po vandeniu išbuvęs 25-enkerius metus

Miestelis po vandeniu išbuvęs 25-enkerius metus

Šios istorijos pradžia sieka 1920 –uosius metus. Būtent tada ant ežero, pavadinimu “Lago Epecuen”, kranto įsikūrė kaimelis „Villa Epecuen“. Ežeras buvo per 600 km į pietvakarius nuo Buenos Aires ir faktiškai niekuo nesiskyrė nuo kitų kalnų ežerų. Tačiau viena smulkmena jį darė tikrai ypatingu. Tai antras druskingiausias vandens telkinys pasaulyje po Negyvosios jūros. „Lago Epecuen“ druskingumas yra dešimtis kartų didesnis nei bet kurio vandenyno.

„Lago Epecuen“ terapinės savybės žinomos ir vertinamos jau kelis šimtmečius. Pasak legendos, šis ežeras – „Didžiojo Vado“ raudų dėl prarastos gyvenimo meilės padarinys. Sakoma, kad „Epecuen“ arba kitaip „Amžinasis Pavasaris“ gali išgydyti depresiją, reumatą, odos ligas ar net suvaldyt diabetą.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje į „Villa Epecuen“ pradėjo plūsti turistai. Palapinės ant druskingo ežero kranto dygio viena po kitos. „Villa Epecuen“ iš apsnūdusio kalnų kaimelio akimirksniu tapo šurmuliuojančiu kurortu. Ilgai netrukus kaimelį su Buenos Aires sujungė geležinkelio linija. 1960 – aisiais metais gyvenvietę prie kalnų ežero aplankė per 25 tūkst. turistų. O norinčių išsimaudyti gydomųjų savybių turinčiame ežere kasmet atsirasdavo vis daugiau ir daugiau. Kurorto populiacija 1970 – aisiais metais šoktelėjo iki 5 tūkst. gyventojų. Čia įsikūrė per 300 įvairių verslo vienetų: viešbučiai, nakvynės namai, spa, parduotuvės, muziejai ir t.t…
Kaip tyčia, „Villa Epecuen“ išgyvenant auksinius laikus į teritoriją atkeliavo ilgalaikės klimato permainos. Prasidėjo liūtys, intensyvesnės ir ilgesnės nei įprasta. Iš kalnų tekantis vanduo plūdo į „Lago Epecuen“ ežerą. 1985 metų lapkričio 10 dieną milžiniškas kiekis vandens sugriovė akmeninę užtvanką ir užliejo kurortą. Vandens lygis siekė 4 pėdas, tačiau oro sąlygom nekintant, 1993 metais miestelis paskendo 10 metrų gylyje.
Beveik po 25 metų, 2009 metais lietingi orai pasitraukė ir vandens lygis pamažu ėmė kristi. „Villa Epecuen“ vėl išniro į dienos šviesą. Tiesa, niekas nebegrįžo į šį miestelį, išskyrus vieną senolį. 81 metų Pablo Novak yra vienintelis „Villa Epecuen“ gyventojas. Pablo teigia, kad gyventi tuščiame miestelyje galima, tiesiog kartais apima vienatvės jausmas. Senolis kasdien skaito senus laikraščius ir prisimena auksinius miestelio laikus.