Paskutiniai įrašai
BENDRAUKIME:
PagrindinisPaliktas transportasKitokia „Titaniko“ istorija

Kitokia „Titaniko“ istorija

 

Praėjo daugiau nei šimtas metų, kuomet 1912 metų balandžio 15-ąją ištiko garsiojo Titaniko katastrofa. Šis itin prabangus, didižiulis ir tam laikmečiui labai modernus laivas nuskendo savo pirmosios ir kartu paskutinės kelionės metu iš Soutamptono (Southampton), Anglijoje, į Niujorką (New York), Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Titanikas“ buvo kuriamas naudojant pažangiausias to meto technologijas. Buvo neretai girdima, jog šis laivas „nepaskandinamas“, kadangi laivas buvo suskirstytas į 16 sandarių skyrių, kurie galėjo būti labai greitai atskirti vienas nuo kito. Vyrauja nuomonė, kad būtent dėl to laive buvo tik 20 valčių, kurios nelaimės atveju galėtų sutalpinti tik apie pusę visų laive esančių žmonių, nes buvo manoma, jog net ir rimtai pažeistas „Titanikas“ ilgai laikysis ant vandens, ir valčių tereikės evakuacijai į jau greta esantį gelbėjimo laivą. Iš tiesų laive buvo net daugiau valčių negu reikalavo to meto įstatymai. Pagal tuometines taisykles, tokio dydžio laivui buvo rekomenduojama turėti 16 gelbėjimosi valčių. Deja. tiesa ta, kad į jas galėjo tilpti tik apie pusė keleivių.

1912 m. balandžio 10 d. „Titanikas“ išplaukė iš Sautamptono (Southampton), pakeliui sustodamas Šerbure ir Kvinstaune (Airija). Iš Kvinstauno, Niujorko link laivas pajudėjo balandžio 11 d. Jame buvo 891 komandos narys ir 1316 keleivių. Tarp „Titaniko“ katastrofos aukų buvo ir Liubavo Švč. Trejybės bažnyčioje kunigavęs Juozas Montvila, taip pat Ignalinoje gimęs 22 metų inžinierius Eliezeris Gilinskis.

Sekmadienį, 1912 m. balandžio 14 d., 23:40 vakaro, „Titanikas“, atsitrenkė į ledkalnį Šiaurės Atlante (41°43’16„N, 49°56’27“W). Plaukdamas daugiau kaip 22 mazgų greičiu (kiek daugiau nei 40km/val) 166 tūkstančių tonų vandentalpos „Titanikas“ negalėjo staigiai sumažinti greičio. Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 metrų skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius. Laivas būtų nenuskendęs vandeniui užtvindžius ketvertą skyrių, tačiau užtvindžius penktą, laivas išilgai pasviro tiek, kad vanduo ėmė lietis į gretimus skyrius per hermetiškų pertvarų viršų. Prasidėjus balandžio 15-ajai kapitonas Smith’as paskelbia Titaniko evakuaciją. Netrukus buvo perduoti pirmi radijo signalai prašantys pagalbos. Dar po pusvalandžio, pradėtos nuleidinėti gelb. valtys. Paskutinė valtis nuleista 02:05 (sudedama valtis D). Skęsdamas „Titanikas“ perlūžo į dvi dalis ir maždaug 02:20 dingo po vandeniu. Nors kūno rasti ir nepavyko, teigiama, kad kapitonas E. J. Smith’as nuskendo su savo laivu. Laivo nuolaužos guli maždaug 560 km į pietryčius nuo Niufaundland’o.

Paskutinė išgyvenusi „Titaniko“ keleivė Millvin’a Dean mirė 2009-05-31, Anglijoje, būdama 97-erių metų. Kai 1912 m.balandžio 10 d. Dean pakilo į „Titaniko“ denį, jai buvo suėjusios vos devynios savaitės.

Iš 2224 keleivių išsigelbėti pavyko tik 705. Neįtikėtina, bet tarp išgyvenusių Titaniko katastrofą buvo ir du šunys.

1888 metais amerikietė rašytoja Morgan Robertson parašė „Futility, or the Wreck of the Titan“ (liet. Beprasmiškumas arba Titano žūtis), kurioje sutapimai su „Titaniko“ nelaime yra tokie akivaizdūs, jog sudėtinga atpažinti, kad tai tik romanas, o ne istorija iš ateities.

Naujausi komentarai

  • Šiaip neseniai kažkur perskaičiau jog titanike buvo kilęs gaisras anglies sandėlyje dar prieš jam išplaukiant ir jis išplaukė neužgesinus gaisro. Tai paaiškintų kodėl jis per pavojingus vandenis plaukė maksimaliu greičiu…

  • Grazus

  • kuo giliau kapstaisi – tuo daugiau Randi, kaip sakoma..

PALIKITE KOMENTARĄ