/Danuškodis – miestas vaiduoklis tarp Indijos ir Šri Lankos

Danuškodis – miestas vaiduoklis tarp Indijos ir Šri Lankos

Danuškodis (Dhanushkodi) yra pietinėje Ramešvaramo salos dalyje, esančioje prie pietinių Indijos pakrančių, arčiausiai Šri Lankos. Tai vienintelė vieta, kur valstybės siena tarp Indijos ir Šri Lankos eina sausuma. Beje, tai trumpiausia sausumos siena tarp valstybių, viso labo tik 50 jardų ilgio atkarpa.

Iki 1964 metų Danuškodis buvo klestintis miestas, gausiai lankomas turistų ir piligrimų. Kadangi Šri Lanka yra tik už 30 km, kiekvieną dieną iš jos atvykdavo net keli turistų ir poilsiautojų pilni keltai, keliones į Šri Lanką norėję paįvairinti šios nedidelės salos teikiamais malonumais . Mieste buvo viešbučiai, parduotuvės, restoranai, mokykla, ligoninė, paštas, muitinės įstaigos ir geležinkelio stotis. Salos teritorijoje važinėjo  traukiniai devynioliktojo amžiaus pabaigoje čia nutiestu geležinkeliu. Traukiniu buvo galima patekti ir iš Šri Lankos – per Palk Strait sąsiaurį jį gabendavo keltas.

Saloje visada pasitaikydavo galingų ciklonų ir uraganų, palikdavusių sugriautus pastatus ir išlaužytus medžius, tačiau po jų miestas atsigaudavo.

1964 m. ciklonas daugeliu požiūriu buvo kitoks. Jis pradėjo formuotis 1964 m. gruodžio 17 d. Andamano jūros pietuose. Po dviejų dienų virto audra ir pajudėjo į vakarus 560 km per dieną greičiu. Gruodžio 22-ąją, įgavęs 150 mazgų (280 km/h) greitį, kirto Palk Strait sąsiaurį ir užgriuvo Danuškodžio miestą. Bangų aukštis siekė daugiau nei 7 metrus.

Gruodžio 22-osios naktį kelios minutės iki vidurnakčio keleivinis traukinys No.653 Pambanas-Danuškodis važiavo iš Pambano miesto. Jame buvo 110 keleivių ir 5 geležinkeliečiai. Likus keliems šimtams metrų iki Danuškodžio geležinkelio stoties, mašinistas pastebėjo, kad nedega semaforo signalas. Absoliučioje tamsoje, be jokių šviesos signalų, nematydamas lauke jokių žmonių, mašinistas nuspaudė ilgą garsinį signalą ir surizikavo važiuoti tolyn. Po kelių minučių visus šešis traukinio vagonus užliejo galinga banga. Visas traukinys buvo nuplautas į jūrą, visi jame buvę 115 žmonių žuvo gelmėse.

Geležinkelio valdyba apie tragediją sužinojo tik po 48 valandų. Malūnsparniais į tragedijos vietą atskubėję pareigūnai pamatė tik nedidelę šilumvežio dalį, kyšančią iš bangų.

Pambano tiltas, jungęs Indijos žemyną ir Ramešvaramo salą taip pat buvo sugriautas ciklono.

Iš viso ciklono metu žuvo daugiau nei 1800 žmonių. Visi Danukškodžio gyvenamieji namai ir kiti pastatai buvo nušluoti galingų potvynio bangų, užliejusių miestą. Laivais atplaukę gelbėtojai jūros bangose rado tūkstančius kūnų. Liudininkai pasakoja, kad potvynio bangos sustojo nepasiekę pagrindinės Ramešvaramo šventyklos, kur nuo stichijos slėpėsi daug žmonių.

Miesto nuspręsta neatstatinėti. Jame gyvena tik keli žvejai, o griūnančius pastatų likučius po truputį glemžiasi smėlis.

Nors susisiekimas nebėra toks patogus, kaip anksčiau, čia vis dar atvyksta žmonės. Jie atvažiuoja autobusais ar visureigiais – taksi iš Ramešvaramo, atplaukia nedidelėmis žvejų valtelėmis ar ateina pėsčiomis pajūriu. Į Danuškodį per dieną užsuka nuo 500 iki 1000 žmonių, o švenčių metu – dar daugiau. Čia esančios šventyklos lankomos piligrimų, jose vyksta religinės šventės.

Keliones į šį miestą vaiduoklį būtina planuoti tik dienos metu ir išvykti iš jo iki saulės laidos. Patartina čia atvykti su gidu. Kadangi Danuškodyje lankosi turistai, dienos metu tvarką čia prižiūri policija. Iki Ramešvaramo nėra toli, tačiau 15 km išsidriekusi smėlėta dykynė turi kažką mistiško ir bauginančio.

 

Straipsnio autorius: Dainius Kinderis