/Centrinė Mičigano geležinkelio stotis

Centrinė Mičigano geležinkelio stotis

Geležinkelio stotis – geležinkelio statinių kompleksas arba įmonė traukiniams priimti ir išleisti, keleiviams aptarnauti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, aptarnaujančiam personalui dirbti.

Štai taip geležinkelio stotį apibūdina žymioji „Vikipedia“.  Geležinkelio stotį turi dauguma didžiųjų pasaulio miestų, nemažai ir mažesniųjų. XIX a. ir XX a. pradžia yra traukinių klestėjimo amžius. Traukiniais keliavo visi pradedant paprasčiausiu valsčiumi ir baigiant žymiausiomis to laiko personomis.  Beveik kiekvienam miesto svečiui pirmasis išsilaipinimas būdavo centrinėje to miesto stotyje, tad ir suprantama, jog kad ir kur nuvyktumėte, kiekvieno miesto centrinė geležinkelio stotis žibės didybe ir ištaigumu. Deja, ne visoms joms lemta klesti per amžius. Šiandien keliausime į pažintinę kelionę po centrinę Mičigano geležinkelio stotį.

Didingoji Mičigano centrinė stotis pastatyta 1912-1913 metais, kaip pagrindinė, centrinė geležinkelio stotis Detroite.

Iki 1912 metų automobilių infrastruktūra buvo labai menka. Stotis buvo pastatyta ne pačioje miesto šerdyje sąmoningai.  Taip ketinta gerinti viso miesto infrastruktūrą tikintis, jog žmonės atvykę miestan naudosis viešuoju transportu, o ne kaip daugelyje miestų atstumą nuo geležinkelio stoties iki centro įveiks pėsčiomis.

Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje traukinių bumas Amerikoje dar tęsėsi. 1940 -taisiais stotyje kasdien kursuodavo per 200 traukinių, daugiau nei 4000 tūkstančiai žmonių pasinaudodavo stoties paslaugomis, o pastate dirbo per 3000 žmonių.

Skaudus šiai geležinkelio stočiai buvo Didžiosios depresijos laikotarpis, kadangi dėl ekonomikos nuosmukio labai susitraukė automobiliais, net gi viešuoju transportu galinčių atvykti žmonių kiekis ir Mičigano centrinė stotis tapo beveik izoliuota nuo didžiumos gyventojų.

Kaip jau paminėjome, Antrasis pasaulinis karas stočiai tapo aukso amžiumi, kadangi srautai itin išaugo, stotis buvo naudojama ir kariniais tikslais gabenant techniką, vežant kareivius.

Po karo padėtis drastiškai pasikeitė, keliaujančiųjų kiekis smarkiai sumažėjo. Padėti taip pablogėjo, kad stoties savininkai 1956 –tais metais nusprendė ją parduoti už 5 milijonus dolerių. Viso labo trečdalį statybų kainos išleistos 1913 metais. Parduoti stoties nepavyko ir kitas bandymas tai padaryti vyko jau po 11 metų. Deja, kaip ir pirmąjį kartą pastatas liko neparduotas, tačiau šį kart užsidarė jame veikiantis restoranas, buvo uždarytas pagrindinis įėjimas ir palikta tik pora kasų įsigyti traukinio bilietus.

1971 –aisiais atrodė, jog padėtis jau ima taisytis, kadangi  stoties valdymą perėmė Amtrak kompanija. 1975 –taisiais kompanija vėl ėmė stotį naudoti visu pajėgumu. Stotis buvo įtraukta į nacionalinį istorinių vietų registrą. 1978 –taisiais į stotį buvo investuota 1.25 milijono dolerių renovacijai, tačiau jau po šešerių metų stotis buvo parduota siekiant joje įgyvendinti transportavimo centro projektą, kuris niekada nebuvo įgyvendintas realybėje. 1988 sausio 6 išvažiavo paskutiniasis Amtrak kompanijos traukinys. Amtrak kompanija šalimais stoties dar buvo įrengusi platformą, kuri veikė iki tol kol atsidarė naujoji, arčiau miesto esanti stotis 1994 –taisiais.

1996 –taisias stotį įsigijo Controlled Terminals Inc. Nuo to laiko apart stoties reikalai nepajudėjo. Buvo prikurta tik daugybė projektų, kurie deja nesimaterializavo.  Neretai stoties pastatas panaudojamas kaip kino filmų filmavimo aikštelė.

Pastatas užima 46000 kvadratinių metrų plotą, o 18 aukštų pastatas išstybsta į 70 metrų aukštį. Visai nenuostabu, kad jo kaina 1912 –taisiais siekė 15 milijonų dolerių.

Gerokai anksčiau Apleisti.lt pasirodęs video filmukas iš šios vietos: Michigan Central Station – Video

Geležinkelio stotys ne toks jau retas apleistas objektas. Taip pat mes rašėme apie: Nuostabios architektūros geležinkelio stotis; Canfranc‘o geležinkelio stotis