/Canfranc‘o geležinkelio stotis

Canfranc‘o geležinkelio stotis

Canfranc‘o geležinkelio stotis stovi Huesca provincijoje, visai netoli Ispanijos – Prancuzijos sienos. Tai ne šiaip geležinkelio stotis. Pagal savo įrenginių ir mechanizmų mastus ji užima antrąją vietą Europoje. Nuo pat šio projekto pradžios 1904 metais jai buvo prognozuojama šviesi ateitis. Šiuo metu stotis naudojama tik vietinėms kelionėms Ispanijos pusėje ir tai yra ko gero labiausiai savo resursų neišnaudojanti geležinkelio stotis visame pasaulyje.

Pareiškimai nutiesti geležinkelį per Pirėnus tarp Ispanijos ir Prancūzijos buvo pradėti kelti dar 19 a. viduryje. Tačiau dar pusę amžiaus realių veiksmų nebuvo imtasi dėl politinių nesutarimų tarp šalių ir ekologinės grėsmės gamtai. Tik 1904 metais buvo pradėta judėti teigiama linkme ir viso labo 1907 metais geležinkelio stočiai buvo parinkta tinkama vieta – Canfranc‘as.

Suprojektuota architekto Fernando Ramirez De Dampierre, stotis turėjo įkūnyti puikius tarptautinius santykius ir parodyti Ispanijos  atvirumą Europai. Neveltui atidarymo kalboje 1928 liepos 18, Alfonso XIII sakė – „Pirėnai daugiau nebeegzistuoja“, taip pabrėždamas strateginę Canfranc‘o svarbą. Ir ne be  reikalo. Juk geležinkelio kelyje atsirado  80 tiltų, 24 tuneliai (tarp jų ir garsusis Trans-Pirėnų, kurio ilgis siekia 7875 metrus) ir 4 viadukai. Be viso to buvo iškirsti ir didžiuliai miško plotai.

Deja, jau po kelerių metų tapo aišku, kad geležinkelis nepatenkins pradinių lūkesčių. Bėgant metams reikalai vis blogėjo ir tik Antrojo Pasaulinio karo metais viskas šiek tiek atsigavo. Paskutiniais karo metais geležinkelis buvo uždarytas dėl karo metu padarytos žalos taisymo. Atidarytas jis vėl buvo 1948 metais, tačiau jau be didelio suinteresuotumo.

1970 gegužės 27 įvyko traukinio avarija. Nors įvykio metu niekas nežuvo, tai tapo puikiu pretekstu uždaryti tarptautinę liniją. Nuo tada Canfranc‘e įsigalėjo tik vietiniai reisai.

Po beveik keturių dešimtmečių prasidėjo kalbos apie galimą stoties renovaciją, tačiau lig šiol nėra atsiradę pakankamai investuotojų galinčių išjudinti pastato atgimimą iš pradinio taško.

Laikas šioje geležinkelio stotyje buvo sustojęs ilgam, bet ne amžiams kaip daugelyje kitų apleistų vietų. 2010 – taisiais čia prasidėjo pirmieji rekonstrukcijų darbai.