/Anapus Vilniaus 3 „Ant ribos“ (III-IV dalys)

Anapus Vilniaus 3 „Ant ribos“ (III-IV dalys)

Šiandien Jums, Apleisti.lt skaitytojai įkeliame paskutiniąsias Anapus Vilniaus 3 „Ant ribos“ dalis ir interviu su Denisu, kurio idėja ir buvo filmuoti apleistas vietas. Už visas šias dalis dėkojame visiems, kurie kūrė bei prisidėjo prie visų „Anapus Vilniaus“ dalių gimimo. Dėkui Jums 🙂

– Sveikas, gal gali trumpai prisistatyti?

Esu Denisas Voskoboj, man 24 metai. Esu „Žingsnis Po Žingsnio“ video grupuotės narys. Labiausiai mane domina visapusiškas pasaulio pažinimas, video filmavimas, rašyba, tapyba… Vedamas smalsumo pradėjau mėgėjiškai filmuoti apleistas vietas.

– Kuo tave domina apleistos vietos, kaip susidomėjai?

Visų pirmą aš ir mano draugai panoro filmuoti trumpametražius vaidybinius filmus. To pasėkoje subūrėm video grupuotę kuri vadinasi „Žingsnis Po Žingsnio“ Tikslai buvo išsireikšti, parodyti pasaulį savo kampu, įprasminti savo ir aplinkinių egzistenciją, dalyvauti kino festivaliuose. Be to, kaip pasirodė, tai ne tik meninis išsireiškimas, bet ir kova. Kova meninėje erdvėje, kultūroje bei informacinėje terpėje.

Dažnai nuomodavau kambarius, butus ir teko iš vieno Vilniaus rajono kraustytis į kitą. Aišku, kad gyvendamas viename rajone, stengiesi pažinti, atrasti įdomias, paslaptingas vietas ir t.t. Tos vietos dažniausiai būdavo žmonių nuošalėje. Tai buvo seni laipteliai, nukloti spalvotais rudeniniais lapais. Ankščiau šiais laipteliais skubėdavo žmonės į darbą, kol gamykla dar dirbo. O po to, gal valdžia pasikeitė, gal koks perversmas. Gamykla užsidarė. O žmonėms visai dingo reikalas lipti tais laipteliais. Ir dabar tik tu, vaikštai tais laipteliais bandydamas pabėgti nuo blogos nuotaikos, atsiriboti nuo pasaulio nors keletui valandų. Ir eini apleistu takeliu, karšta vasara jau atslūgo, gaivus rudens oras, ateityje laukia ilga žiema ir dar daug visko, nežinia, ko dar ištiks. Apleista gatvele ateini prie apleisto pastato ir čia, tu lyg atsiriboji nuo visų lenktynių, minčių, idėjų, kurios tave gainiojo dideliame mieste. Čia laikas sustoja, ir čia turi lyg ir pauzę, kur esi nieko netrukdomas ir gyviausias iš visų čia gyvųjų. Dar pamąstai kokia tai nuostabi vieta filmuoti eilinį filmą. Ir gyvendamas Vilniuje tų įdomių vietų sužinai tiek daug, kad nori jas visas kartu surinkti į vieną krūvą.

– Kaip sumastei viską filmuoti ir montuoti filmukus?

Vieną dieną pamaniau, kaip būtų puiku surinkti visas Vilniaus apleistas vietas į vieną krūvą. Taip ir gimė projektas „Anapus Vilniaus“. Šis projektas kolektyvinis – dalyvavo Janis, Valera, Eduardas, Olegas, Oksana, paskui prisidėjo ir Karina su Erika. Kartu mes studijavome apleistą Vilnių. Žinoma kartu buvo daug drąsiau eiti, negu vienam. Be to, Janis labai pagelbėjo, nes turėjo automobilį ir galėjo mus nuvežti bet kur. Dar pasirinkom informacijos iš įvairiausių svetainių ir nufilmavom „Anapus Vilniaus“ pirmą dalį. Filmavom JVC mini DV kamera, o jeigu jos po ranka nebuvo – filmavom fotoaparatu. Montavom paprastai – kompiuteriu, uždėję ant vaizdo Russian rap instrumental garso takelius. Nemanėm, kad sulauksim tiek daug susidomėjimo ir peržiūrų youtube.com. Aplankę visas mums žinomas Vilniaus apleistas vietas, supratome, kad kai kur klydome ar apie apleistą vietą žinome ne tiek ir daug, bet noras mėgėjiškai filmuoti iš mūsų nedingo.

– Kokia apleista vieta tau buvo įdomiausia, kokius įspūdžius patyrei?

Įdomiausia vieta – Apleista Žirmūnų vandens stotis. Ji buvo pastatyta Neries krante, tam reikalui, jeigu sutriktų vandentiekis, kad stotis aprūpintų Žirmūnų rajoną vandeniu. O paskui ją apleido, gal dėl to, kad branduolinio karo nebuvo, ar pasikeitė vandens tiekimo struktūra 🙂 Pastatas nedidelis. Užtat , kas po pastatu. Po pastatu keli didžiuliai šuliniai, kad vandenį iš grunto imtų. Turbūt siurbdavo, filtruodavo. Vien tik pagalvojus, kas būtų, jeigu įkristum į tuos šulinius, o šalia nieko nebūtų. Užsiropšti savo jėgomis nerealu. Vanduo šaltas, nežinia koks gylis, nežinia kas dugne. O dugne tamsu – šaltai tamsu! O gal ten dar koks padaras mutavo ir prisitaikė ten gyventi 🙂 Ir laukia, kol dar koks gyvas padaras įkris. Kelios pelytės, žiurkė, voveraitė… o čia žiūrėk – žmogus! Tai va… Pagalvojus net šiurpas sukrečia. Rėk nerėkęs, atras tave tik toks pat kaip ir tu – digeris, sumanęs nuotykių paieškoti.
Su Janiu per vamzdžius ir angas lipom į tuos šulinius. Buvo baisu! Vandens stotis man buvo įdomiausia, nors Janį labiausiai sužavėjo sanatorija „Nemunas“ Druskininkuose, bet tai kita istorija.

Janis ir Denisas ieškodami nuotykių

– Koks yra įdomiausiais tavo rastas daiktas apleistoje vietoje?

Įdomiausias daiktas, turbūt, kai įėjome į Raudondvario gamyklą, tai ten buvo kambariukas su daugybę cheminių komponentų. Kolbos, milteliai, skysčiai…

– Ar dar žadi filmuoti?

„Anapus Vilniaus“ daugiau nefilmuosim, nes pavargom. Jau tiek daug vietų aplankėm, kad visai nebaisu į naują vietą žengti. Pradingo ta paslaptingumo gyslelė, tas vidinis virpulys. Eini ir tik šiukšles matai. Reikia rečiau vaikščioti!
Nors visai įmanoma ir 4-tai daliai sukrapštyti apleistų objektų. Janis kažką minėjo, kad prie Palangos daug apleistų vietų… Iš tiesų apleistų vietų galima rasti visur.

– Kiek jau laiko užsiimi apleistų vietų filmavimu?

Na gal 3 metai praėjo nuo pirmos vietos įamžinimo.

– Tai kiek tu esi sukūręs filmuku iš viso?

Viso yra trys dalys: „Anapus Vilniaus“, „Anapus Vilniaus 2“, „Anapus Vilniaus 3 ant ribos“. Suskaičiavau, kad iš visų šių objektų susideda 33 apleistos vietos. Beje, kuriant antrą ir trečią dalį, labai padėjo tinklapis apleisti.lt

– Apleistų vietų tyrinėjimas – darbas, hobis, smalsumas… kas tau tai yra?

Smalsumas ir hobis. Vaikystėje labai sužavėjo laida – „Komanda Kusto“. Narai (daiveriai) nardė ir landžiojo į paskendusius laivus, lėktuvus. Labai įtraukdavo visa tai. Nors mūsų hobis sausumoje – vis tiek yra panašaus jausmo.