Belgijoje, Lede miesto centre yra labai ramus ir gražus parkas, kurio pašonėje, už spygliuotos tvoros slepiasi įspūdingas dvaras.

Nuo XVI iki XVIII amžiaus Bette šeima valdė didžiulį turtą. Jų iniciatyva 1749 metais buvo pastatytas Mesen dvaras pagal žymaus italų architekto Giovanni Niccolo Servandoni projektą.

1796 metais pastatas nustotas naudoti kaip gyvenamosios patalpos ir buvo pradėtas eksploatuoti vietos pramonei. Jame buvo gaminamas tabakas, alkoholis, cukrus ir kailiai.

1897 metais pastatą įsigijo Kannunikessen vienuolių ordinas iš Jupille (dabar Liège), kuris 1905 metais jame įrengė įstabią neogotikinę koplyčią ir katalikiškąją mokyklą. Po Pirmojo Pasaulinio karo mokykla tapo Royal de Messines institutu. Nuo 1914 iki 1970 metų tai buvo elitinė mergaičių aukštuomenės mokykla, kurioje viską dėstė tik prancūzų kalba. Joje buvo mokomi tokie dalykai kaip žmonių įdarbinimas, vadovavimas darbuotojams ir kiti namų ruošos darbai.

Stogo jau beveik nėra, tačiau mozaikiniai langai savo vietose.

Gamta stipresnė už mūrą.

1970 – taisiais mokykla buvo uždaryta dėl Belgijoje įvesto įstatymo mokyklose mokinti tik vokiečių kalba.  Mesen dvaras iškart tapo gynybos reikalų ministerijos nuosavybe. Iki 1979 metų jis stovėjo nejudinamas kol buvo nuspręsta šią vietą paskelbti saugomu paminklu. Deja dėl padarytų klaidų jau kitais metais sprendimas buvo atšauktas, o pastatas ir liko tik apleistu vaiduokliu.

Tiesiog neįmanoma, kad pro akis praslystų ši nuostabi architektūra

Stogas – silpniausia pastato vieta.

Grožis, kurio metalo vagys neišnešė. Vis dėlto Belgijoje kitoks žmonių mentalitetas.

Įdomu, kurio amžiaus ši spinta.

Tai vaizdo projektorius.