Šiandien pristatau Ievos Kairytės atsiųstą mums straipsnį apie Jokūbo ligoninę.

“Na va, žiaauriai man patiko ši vieta, tai nusprendžiau “ale” straipsniuką parašyt.
Pradėsiu nuo to, jog pastatas randasi Vilniaus centre, prie Baltojo tilto, prie pat oranžinės Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.
Kaip galima ten patekti? Pro vartus, kurie dažniausiai būna atidaryti. Bet, įėjus pro juos pateksi tik į vidinį kiemą. Norint patekt į pagrindinį pastatą reikia ropštis pro langą. Patekti į gimdyklą paprasčiau – yra neužrakintos durys.”

* Šv. Jokūbo ligoninė šalia Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo ir dominikonų vienuolyno buvo įkurta 1808 metais. Ji tapo seniausia pasaulietine ligonine Vilniuje.

* Nuo 1808 iki 1867 metų ligonius prižiūrėjo vienuolės šaritės (gailestingosios Šv. Vincento seserys).

* Šioje ligoninėje 1863 metais paskutines savo dienas leido vienas sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas.

* Daugiau kaip 3 milijonus litų skolų turėjusios Šv. Jokūbo ligoninės veikla buvo sustabdyta 2003 metų lapkritį. Jos skyriai buvo perkelti į kitas Vilniaus ligonines.
Špitolė sudegė per 1765 m. Lukiškių priemiesčio gaisrą, bet dominikonai ją atstatė ir išlaikė iki XIX a. pradžios (1809 m.). Atskiras špitolės išlaikymas nebeteko prasmės, kai 1798 m. rusų valdžia perdavė Lukiškių dominikonų vienuolyną Ligoninių komisijos žinion ir visos Vilniaus špitolės, išskyrus bonifratrų ir gailestingųjų šv. Vincento seserų Savičiaus gatvėje, buvo uždarytos, o jų kapitalai pervesti 1808 m. naujai įsteigtai Šv. Jokūbo ligoninei, tapusiai pirmąja pasaulietine ligonine Vilniuje. Ji įsikūrė vienuolyno pastatuose. Nuo 1809 m. iki 1867 m. ligonius prižiūrėjo vienuolės šaritės (gailestingosios šv. Vincento seserys), o dominikonai rūpinosi sielovada. Jiems paliktos arčiausiai bažnyčios prisiglaudusios patalpos. Čia gyveno iki vienuolyno panaikinimo 1844 metais. Vienuolius iškeldinus, bažnyčia ir prie jos buvusios patalpos perėjo parapijos žinion. Šv. Jokūbo ligoninėje 1863 m. paskutines savo gyvenimo dienas praleido įkalintas vienas iš sukilimo vadų Z. Sierakauskas.
Sovietiniais metais ligoninė buvo priversta pamiršti savo tikrąjį vardą ir buvo pavadinta biurokratišku Vilniaus 1-osios tarybinės vardu. Bažnyčiai buvo dar blogiau – ji virto sandėliu: iš pradžių daržovių, vėliau – Operos ir baleto teatro rakandų.

Už fotografijas dėkojame Ievai Kairytei!