Labai keista rašyti apie laivus, pastatytus iš gelžbetonio. Gelžbetonis iš kart asocijuojasi su dideliu svoriu. Regis, įmesi į vandenį gelžbetonio gabalą ir jis tą pačią akimirką atsidurs dugne, tačiau gabalas yra gabalas, o laivas ir lieka laivu. Pasaulyje buvo pastatytas ne vienas laivas iš gelžbetonio. Dar daugiau jų liko brėžiniuose.
Vieną iš nedaugelio išlikusių pasaulyje gelžbetoninių laivų yra priglaudęs ir Rygos Volery uostas. Laivas ganėtinai gerai išsilaikęs. Denio viršuje išlikę pagrindai, ant kurių buvo tvirtinama zenitinė artilerija arba krovinių kėlimo kranas. Laive sumontuota vairavimo įranga bei savarankiško judėjimo sistema. Priekinėje dalyje įrengti šliuzai inkaro nuleidimui.
Gelžbetonis buvo užpatentuotas 1848 metais. Tai padarė prancūzų išradėjas Joseph Monnier. O dar po aštuonerių metų Paryžiuje vykusioje Pasaulinėje parodoje buvo pademonstruota valtis, pagaminta iš gelžbetonio. Valtį sukūrė kitas prancūzų išradėjas Joseph Louis Lambot. Netrukus Europoje ir Amerikoje iš gelžbetonio pradėtos statyti burinės jachtos ir irkluojamos valtys. Tačiau tai buvo daroma pavieniais atvejais ir į masinę laivų gamybą gelžbetonis neperėjo. Revoliucinį žingsnį žengė norvegų inžinierius Nikolay Fegner. 1917 metais jis sukūrė pirmąjį pasaulyje savaeigį laivą iš gelžbetonio. Davė jam pavadinimą „Namsenfijord“. Po metų panašios konstrukcijos krovininį laivą „Faith“ pastatė ir amerikiečiai. 1926 metais amerikiečiai pastatė „Atlantus“ – dar vieną didelį laivą iš gelžbetonio.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą iš gelžbetonio buvo pastatyta daug laivų. Iš vienos pusės tai padėjo taupyti plieną, kurio katastrofiškai trūko, iš kitos – gelžbetoniniai korpusai buvo patvaresni už plieninius ir medinius. Pagaliau šiuos laivus galėjo statyti ir ne specialistai. Antrojo pasaulinio karo metais vien tik JAV turėjo 24 laivus ir 80 baržų, pagamintų iš gelžbetonio. Šie laivai dalyvavo jūrų mūšiuose, plukdė kariuomenę ir krovinius. Jiems nebaisus buvo taifūnas ir kitos audros.
Šiandien iš gelžbetonio laivai nebestatomi. Ir tai suprantama: krovinių pervežimo maratone jie nepajėgia konkuruoti su plieninį korpusą turinčiais laivais. Plačiau gelžbetonis naudojamas tik naftos gręžinių platformų statyboje. Atskirais atvejais iš gelžbetonio statomos plaukiojančios naftos ir dujų saugyklos. Antai 1975 metais buvo pastatytas 60 tūkst. tonų talpos gelžbetoninis tankeris „Andjuna Sakti“ suskystintų dujų saugojimui ir transportavimui.
Šaltinis: www.uzsidirbkpats.lt
Geras
Neįsivaizduoju kaip jie laikosi ant vandens
Geras straipsins 
Čia tau ne ant braškiu myžt
Už betoninius laivus man idomesni tik pykreto laivai. Pjuvenos ir ledas
Kažkelis jų pagamino per antrą pasaulinį – kaip dar pigesne, ir ne mažiau patvarią (!!!) alternatyvą betoniniems laivams. Kaip ne keista ištirpsta berods jie per kokius 4-6 mėnesius – o tai gana ilgas laikas laivui kare nebūti paskandintam. Bet masinė gamyba taip ir nebuvo paleista.
Labai įdomu, Kalėda. Kažkada esu apie juos girdėjęs, bet suteikėte daugiau informacijos. Gaila, kad priešingai negu gelžbetoniniai iki mūsų dienų jie neišliko ir apie Pykreto laivus straipsnio nebus..
Siaip tai dar po siai dienai statomi tokie laivai ir labai sekmingai. Kaip pavyzdys gali buti burine jachta “Olimpas” stovinti Klaipedos pilies uostelije pernai parplukdyta is Maljorkos. Norincius net paplukdyti gali. O siaip pasaulyje gana palitusios vadinamos “betonkes”.
Foto is keliones maljorkon pridedu http://ostmarina.eu/files/_8200258_1.JPG