Iš pirmos nuotraukos gali susidaryti įspūdis, kad šį kartą rašysiu apie apleistą krepšinio areną, ar futbolo stadioną. Jeigu taip pamanėte Jūsų pirmas įspūdis yra klaidingas. Šį kartą Jus supažindinsiu su nei kiek savo paskirtimi stadiono ar arenos neprimenančiu statiniu – gynybiniu fortu.
Rusijoje esantis Aleksandro fortas yra vienas iš įspūdingiausių ir galingiausių įtvirtinimų pasaulyje pastatytų XIX amžiuje. Jo pastatymas reikalavo daug pastangų ir vargo, kadangi sąlygos šioje vietoje yra itin atšiaurios.
Tvirtovė buvo pastatyta 1838-45 metais, ant dirbtinių salų Suomijos įlankoje. Jo paskirtis buvo apsaugoti Sankt Peterburgą nuo priešo laivų puolimo, kartu su Petro I, Risbanko ir Kronschloto fortais.
Fortas turėjo 103 patrankų angas, ir taip pat 34 vietas patrankoms kurios galėjo būti įmontuotos ant stogo. Fortas yra apvalus, tad jo gynyba buvo iš visų pusių, 360° kampu.
1845 metų liepos 27 dieną, Rusijos imperatorius Nikolajus I apsilankė Forte ir patvirtino visus galutinius statinio pabaigimo darbus.
Įdomu tai, kad šis fortas niekada nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose, tačiau padarė didelį įspūdį admirolui Napierui vadovavusiam Sąjungininkų laivynui Krymo karo metu.
Iki 1860 metų fortas neteko savo karinės galios, tačiau dar ilgą laiką tarnavo kaip didelis karinės amunicijos sandėlis. 1896 metais jis buvo išbrauktas ir iš karinio registro sąrašo.
Vėliau Aleksandro fortas tapo idealia vieta būti tyrimų laboratorija, dėl savo izoliuotos vietos tačiau tuo pat metu ir buvimo netoli didelio miesto Sankt Peterburgo. 1897 metų sausio 26 dieną fortas buvo patikėtas Sankt Peterburgo instituto eksperimentinės medicinos administracijai, kuri forte įrengė maro tyrimų laboratoriją. Nuo to laiko fortas įgavo pravardę “Maro fortas”.
Pagrindinis ten esančios laboratorijos tikslas buvo išgauti vakciną nuo maro. Tai buvo bandoma padaryti ant įvairių gyvulių (daugiausiai arklių). Įėjimas į tvirtovę buvo griežtai ribojamas. Patekti i ją galėjo tik su tyrimais susiję žmonės. Vienintelis susisiekimas su žemynu buvo nedidukas garlaivis.
Darbas laboratorijoje buvo labai pavojingas. Nepaisant griežtų apsaugos apribojimų buvo du maro proveržiai 1904 ir 1907 metais, kurie pareikalavo keletos žmonių aukų. Laboratorijos direktorius dr. VI Turchaninovas-Vyzhnikevichius buvo vienas iš tų, kurie mirė, kūnai buvo sudeginti krematoriumo krosnyje.
1917 metais laboratorija buvo uždaryta ir jos įranga pašalinta. Fortas grįžo į laivyną, jame vėl buvo įvairūs sandėliai. 1983 metais fortas buvo apleistas, o visos jo dalys iš geležies – šarvuotos durys, strypai, mechanizmai, ginklai ir net laiptų turėklai buvo pašalinti ir nusiųsti į metalo apdirbimo įmones, metalo laužus.
pasaulyje pastatytų IXX amžiuje
Turetu buti XIX
idomus fortas. labai tvirtai surestas todel dar turetu ilgai laikyti.
Įdomu