Černobylis

1

Turbūt daugelis iš Jūsų žinote apie Černobylį ir jį ištikusią nelaimę.

Gana ilgai rinkau informaciją, tačiau net labai norėdamas visų detaliausių smulkmenų į savo tinklaraištį nesutalpinčiau. Apie Černobylį būtų galima parašyti ne ploną knygą, o aš Jums pateikiu tik svarbiausius faktus.

Černobylis (ukr. Чорнобиль, rus. Чернобыль) — miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, 90 km į šiaurę nuo Kijevo, 15 km nuo sienos su Baltarusija. Černobilis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač XIX a. Už 14,5 km nuo miesto buvo pastatyta Černobilio atominė elektrinė.

Miestas “išgarsėjo” po Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimo, įvykusio 1986 metais balandžio 26 dieną 01:23 vietiniu laiku. Šis įvykis turėjo globalių pasekmių.

Per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą; kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės.

Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 tonų smėlio ir švino.

Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė nesuskaičiuojamas radioaktyvių dujų kiekis, tarsi paklodė apklojęs Europą ir vakarinę SSRS dalį. Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuolių. Juos netgi galima laikyti savotiškai laimingais – lėta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai su apsigimimais, vaikai nuo gimimo sergantys vėžiu.

Reaktoriaus likučiai buvo palaidoti užpilant jį šimtais tūkstančių tonų betono. Tai truko šešias savaites. Kartu reaktoriuje palaidoti ir dirbusių prie katastrofos likvidavimo darbininkų drabužiai…

Balandžio 27 dieną visi 55 tūkstančiai Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 dieną Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4 dieną karštis ir radiacija, sklindantys iš reaktoriaus, buvo sustabdyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 metų gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio struktūros saugumu kartais abejojama.

Užsienio mokslininkai paskelbė nesaugiais ir kitus SSRS atominius reaktorius. Juos nustebino tai, kad virš reaktorių nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris, kaip sarkofagas turėjo palaidoti reaktorių katastrofos atveju.

Iš pradžių dėl Černobylio avarijos mirė 32 žmonės (oficelia versija). Dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau. Į atmosferą pateko apie 50–185 milijonai radionuklidų – tai keliskart daugiau radiacijos nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 metais. Radiaciją vėjas išnešiojo ne tik į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą, bet net ir Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota, tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. Vėlesniais metais pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos sukeltų susirgimų, ypač vėžinių. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 milijonams žmonių.

Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 metais, pirmasis veikė iki 1996 metų, o trečiasis dirbo iki 2000 metų, kai jėgainė buvo oficialiai uždaryta.

Tai iki šiol pragaištingiausia branduolinės jėgainės katastrofa…

Primenu, kad Černobylis ir Pripetė ne tas pats, tad Pripetės nuotraukų čia taip pat nerasite.

Apie Pripetę galėsite paskaityti ir išvysti nuotraukas vėlesniuose straipsniuose.

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

Video reportažas iš rektoriaus vidaus. Taip pat puikiai parodo nuolat rektoriuje ir aplink jį vykstančius darbus.

Komentarai: 32

  1. kikimara 2012 liepos 8, 17:05 

    Ponui Dariui, aš jau rašiau anksčiau .Yra toks pripažintas radiologas Čečerinas ,jis yra parašęs pilną avarijos ataskaitą naudodamasis k ietaisiais kompiuterių diskais .Viskas yra išdėstyta sekundžių dalimis.Kiek suprantu aš jis kartu su fotogrape yra padarę reaktoriaus vidinę nuotrauką Išvada JIS TUŠČIAS.

  2. kikimara 2012 liepos 8, 16:56 

    Leidžiama, visos ekskursijos yra organizuojamos

  3. Darijus 2012 sausio 21, 18:24 

    Įdomus, bet publicistinio tipo straipsnis :) Dar iki šiol sunku rasti tikrai gerą, inžinerškai pagrįstą avarijos ir jos pasekmių straipsnį, bet visumoje neblogai :)

  4. Justė 2011 spalio 3, 13:24 

    Gal kas žinote, kaip baigėsi su laikinai uždraustom ekskursijom į Černobilį?

  5. Dzeneta 2011 rugsėjo 4, 17:45 

    Ir dar matėsi, kai žmones evakavo autobusuose, tai jiems tiesiog oda luposi nuo veido…

  6. Dzeneta 2011 rugsėjo 4, 17:40 

    Aš irgi labai domiuosi šia katastrofa. Kartą mačiau filmą per TV (tik dabar kanalo nepamenu) apie ČAE. Tai mane nustebino labiausiai tas, kad žmonėms evakuacijos metu buvo pranešta, kad išvyksta tik 3 dienoms ir pasiimti tik būtiniausius daiktus. Taip pasakė, kad sumažintų krovinių, o žmonės taip ir nebegrįžo pasiimti likusiu daiktų. Dar vienas dalykas, kuris mane nustebino, tai kad ar kareiviai, ar kažkas tai turėjo eiti nuolaužas nuo stogo elektrinės, tai jie bėgdavo pamainomis, po kelias minutes pakasdavo kiek galėdavo greičiau ir išbėgdavo, o vėliau burnoje jausdavo švino skonį, o rankos ištindavo…

  7. kikimara 2011 balandžio 30, 19:17 

    Ponui Geltonsnapiui.Tai nėra vadinamasis taikusis atomas .Jei gerai paskaitytumėte apie šio pobūdžio objektus daugiau sužinotumėte ir daugiau. Tai Los Alamos ,tai Bioeržery,tai pusė Šiaurės korėjos ir taip toliau. Tai yra karinis objektas. Jei gerai klausaisi filmo 1948 metai kai kuriama sovietų atomine bomba. Siūlau paskaityti branduolinę fiziką.Branduolinės reakcijos metu išsiskiria skirtingi produktai,todėl Kirošimoje ir Nagasakyje dabar gyvena žmones ramiai .Branduolinio sprogimo metu atomas praktiškai išsiskaido o atominėje elektrinėja vyksta tik pusinė reakcija.Atominėse bombose naudojama prisodrintas plutonas . su pagarba Vidas. Jei nori pakalbėti pasuk skaipe utvidas

  8. kikimara 2011 balandžio 25, 16:53 

    Tiesa šiandien 25 čio proga bus rodoma daug dok. filmų, siūlau besidomintiems pasižiūrėti per Rusų kanalus

  9. kikimara 2011 balandžio 25, 16:45 

    Ponas administratoriau,Jūsų paaiškinime Panelei Jurgai rašote,kad sprogimas buvo nestiprus.Tada paaiškinkite kokia jėga turėjo pakelti reaktoriaus dangtį.Kiek žinau jis sveria apie 1500 tonų,tai plieno ir betono konstrukcija.Aš siūlau paskaityti Čičerino ataskaitą, ten yra iš dėstyta visa avarijos rekonstrukcija nuskaičius kompiuterio kietojo disko duomenis,tuo ir paaiškinama kaip grafitas atsidūrė Čes teritorijoje.http://www.echo.msk.ru/blog/video/757916-echo/#comments Šis komentaras yra aprašytas Garnfulk50 blogerio vardu.Šiuo klausymu su Jumis nesutinku. Su pagarba Vidas. Ačiū už straipsnius labai ydomūs

  10. laura 2011 vasario 19, 02:23 

    po 250 metu radijacija dinks

  11. Gintautas 2010 gruodžio 21, 14:34 

    saras> Grafito strypais yra reguliuojamas branduolių skaldymo reakcijos greitis. O kad grafitas gerai dega nenuostabu, anglis juk.

  12. saras 2010 gruodžio 1, 00:24 

    jus man paaiskinkite durnam, kam tas grafitas buvo naudojamas, kad tiek daug jo islakste i salis po katastrofos???…ir dar pasirodo gerai deganti medziaga…..

  13. jurga 2010 lapkričio 26, 15:52 

    „Na taip, dirba ten žmonės, po keletą valandų ir poto keičiasi (radijacijos gauna tikrai nemažai). Uždirba tikrai gerai (jei neklystu apie 3000lt į mėnesi), o tai yra bent keletą kartų daugiau negu vidutinė ukrainiečio alga.“ – norite pasakyti, kad dar dabar ten dirba žmonės?

  14. Mindaugas 2010 rugpjūčio 9, 01:25 

    Rusai ir liks rusais… Slėpti nuo žmonių tiesą. Ne, kad praneštų iš karto visam pasauliui, jog įvyko tas ir tas, kad imtųsi tam tikrų apsisaugojimo priemonių ir būdų. Tai ne, kaip visuomet slepia. SSRS… Kelia pasišlykštėjimą.

  15. Margarita 2010 birželio 25, 20:05 

    Mano tetis ten buvo sprogimo metu, taciau retai kadda ka pasakoja… Man skaitant oda pasiurpsta, o jam ten buvusiam kazka vis atsimint ir pasakot manau tragedija…

  16. Evaldas D 2010 birželio 7, 00:15 

    Na, jei dirba už 3000 lt/mėn, tai užuojauta. Atlyginimas turėtų būti bent 5 k. didesnis.

    O tam kuris ten važiuoja, tai sėkmės. Tik patarčiau prieš tai sukurti šeimą, nes po to gali ir nepavykti… ;)

  17. mantas 2010 birželio 3, 14:13 

    Mano dėdė buvo per sprogimą, pasakojo žiauriai baisu buvo

  18. Eugis 2010 balandžio 30, 17:54 

    Sveiki kolegos, visi kas domisi šia tema, galite apsilankyti šiame puslapyje http://www.pripyat.com Čia rasite daug video medžiagos iš ten ir nuotraukų.

  19. karolis 2010 balandžio 8, 00:09 

    Gavau tikrai gerą istorijos pamoką. Visada galvojau, kad nieko neliko iš tos elektrinės, net nešovė į galvą, kad ją toliau galėjo eksploatuot. Labai ačiū už informaciją, labai įdomu.

  20. Evaldas 2010 kovo 24, 11:29 

    Sraigtasparnio sraigtai kliudė krano lynus (trosus), avarija galima pamatyti youtube, tikrai gaila įgulos. Beja jos atminimui yra pastatytas atminimo paminklas. Bet baisiausia, kad avarijos likvidatoriai dirbo tik su dujokaukėmis ar raspiratoriais, be apsauginių kostiumų… Kraupu.

  21. Albertas 2010 kovo 18, 14:52 

    O kodėl ten tas sraigtasparnis nukrito ?

  22. Paulius 2010 vasario 20, 12:50 

    Įdomiausia, tai, kad dar ir dabar (ir dar turbūt ilgą laiką) reaktoriuje vyksta įvairūs reaktoriaus energijos virsmai (vadinamame sarkofage).
    Ankščiau ar vėliau į ten nuvyksiu.
    Tik bėda ta, kad visą apleistą miestą naikina gamta – t.y. dėl įvairių gamtos veiksnių pastatai įra, griūna, to pasekoje ten vaikščioti darosi vis labiau pavojinga. Pavojus dar lyg ir nieko tokio, bet organizatoriai tuo labai smarkiai nenori rizikuot ir ne į visus pastatus įleidinėja.

  23. Meskiuss 2010 vasario 12, 18:16 

    Žuvusių buvo vietoje ir ne vienas.
    Pasiieškokite filmo:
    Meltdown In Chernobyl 2004 SATRip XviD LT-TRL

    Ten viskas nuosekliai paaiškinta.

  24. Admin 2010 vasario 3, 15:31 

    Jurga,
    Būtent pačio sprogimo metu nukentėjusių ir neturėjo būti. Reaktorius yra apsuptas įpatingai storų plieno ir betono masės sienų. Stogas taip pat, tačiau sprogimui jį pavyko nuplėšti ir visa sprogimo banga išsiveržė į viršų. Ji nebuvo tokia galinga ir viską šluojanti. Papraščiausiai su ja pasklido milžiniška radijacija. Atominėje tai pat dirbo žmonės. Jie sprogimo metu buvo arčiausiai reaktoriaus, tačiau mano žiniomis jie taip pat nenukentėjo, kadangi kaip jau minėjau sienos yra labai storos. Tie žmonės reaktorių stebėjo per kameras ir reguliavo visą jo veiklą.
    Beabėjo, jei ir buvo keletas žuvusių per patį sprogimą tai SSRS valdžia viską nuslėpė. Jie net nenorėjo pranešti apie pačią ČAE nelaimę, kol radijacijos nepajuto Švedija.
    Per likvidavimo darbus žuvusiųjų buvo tikrai daug. Dauguma mirė nuo radijacijos (praėjus daugiau ar mažiau laiko), bet buvo atvėjų kai žuvo ir dėl nelaimingų atsitikimų. To pavyzdys garsi vieno sraigtasparnio avarija prie pat atominės elektrinės.
    Kaip jau minėjau žuvusiūjų skaičių labai slėpė SSRS, todėl tikrojo nieks ir nežino.

  25. Jurga 2010 vasario 3, 13:54 

    Man čia va klausimas iškilo. Kiek domėjausi Černobyliu (o domejausi tikrai nemažai), niekur neaptikau net užuominos, kad buvo žuvusiu žmoniu pačio sprogimo ir jo pasekmių likvidavimo metu. Truputį keista, kaip šitokio sprogimo metu nė vienas asmuo nenukentejo

  26. thatsmeLT 2010 sausio 30, 12:25 

    O aš visada maniau, kad visą elektrinę uzdarė, todėl ir suabejojau ar skyrius = reaktorius, pamaniau gal ką kitą turejote omenyje. Ačiū už atsakymą!

  27. Admin 2010 sausio 30, 12:13 

    Pasistengsiu paaiškinti. Jėgainėje yra skyriai (šioje keturi). Skyrių galima pakeisti žodžiu rektorius. Ketvirtasis rektorius sprogo 1986 metais, o likusieji trys dar dirbo iki išvardintų metų. Buvo norima uždaryti visą jėgainę po sprogimo, tačiau Ukraina negalėjo atisakyti pigios elektros energijos.
    Jeigu dar yra klausimų, klauskit, pasistengsiu atsakyti.

  28. thatsmeLT 2010 sausio 30, 11:46 

    Nelabai supratau šią dalį: „Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 metais, pirmasis veikė iki 1996 metų, o trečiasis dirbo iki 2000 metų, kai jėgainė buvo oficialiai uždaryta.“
    Apie kokius čia skyrius?

  29. Admin 2010 sausio 27, 13:48 

    Na taip, dirba ten žmonės, po keletą valandų ir poto keičiasi (radijacijos gauna tikrai nemažai). Uždirba tikrai gerai (jei neklystu apie 3000lt į mėnesi), o tai yra bent keletą kartų daugiau negu vidutinė ukrainiečio alga. Kadangi tiksliai visų detalių nežinau, o remiuosi praktiškai tik nuogirdom tad prie straipsnio šios informacijos nerašiau :) Ir tik pagalvok, jei jie ten nedirbtų po 23 metų nelabai kas iš to sarkofago būtų likę žinant kokie veiksniai veikia jį iš vidaus.

  30. amonas 2010 sausio 27, 12:42 

    Oho, net nežinojau, kad elektrinė veikė po sprogimo. Ir dar kažkas dirba net ir dabar ten. Juk ten didžiausia radiacija, kažkaip atrodo, kad ir dabar ten belekaip pavojinga būti ar ką nors daryti.

Palikite komentarą:

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*