Šie keli video gerai parodo kaip vyko visi Černobylio nelaimės likvidavimo darbai. Visi video reportažai yra nufilmuoti praėjus vos kelioms dienoms po šio sukrečiančio įvykio.
Ant stogo po avarijos dirbti buvo galima nedaugiau 3 minutes, tačiau darbininkai išbūdavo net po keliolika ar keliasdešimt minučių. Po tiek laiko praleisto ant rektoriaus stogo žmogaus organizmas būdavo pažeistas visam laikui.
Tai pirmoji filmuota medžiaga po rektoriaus sprogimo. (Rekalinga rusų kalba).
Paskutinis video. Sukelia nostalgiją ir priverčia susimąstyti…
Baisi tragedija, belieka tikėtis, kad nieko panašaus nebeivyks.
Turbūt antras baisiausias dalykas po karo kas gali įvykti.
Žiauru, vos ašaros nerieda tokius vaizdus žiūrint, o dar kai pagalvoji, jei Lietuvoj taip būtų tai išvis.
Sako ir Lietuvą evakuos nuo Rusijos ir Baltarusijos ten visokių atominių elektrinių.
Ten jie eksperimentavo kažką su reaktoriumi, o LT Ignalinoj lygiai toks pats stovi, tai kiek skaičiau pas mus pirma norėjo išbandyti ten kažką, bet nesigavo, tai Baltarusijoj išbandė, ir va prisibandė
Bandė staigiai užkelti galią ir neįvertino ksenono dujų poveikio. O grafito strypus vėl sukišant kai neutronų daugėjimo koeficientas peršoka 1,2 yra nepatartina, nes tik dar pagreitini nevaldoma reakcija. Žinoma kadangi neįvertintos ksenono dujos, jie bandė greit sukišti strypus, o gavosi dar blogiau ir pokštelėjo aušinimo vamzdis.
Nepatiko.
as girdejau kad bande avarinio ausinimo sistema
gerai kad ignalina uzdare nes man atrodo kad butu pakartojimas buves
paskutinis video stipriai griebia uz sirdies
Ši tragedija buvo žmogaus faktoriaus klaida. Jei nemanė, nesitikėjo, kad taip galėjo įvykti. Teko pamatyti visas video medžiagas susijusias su ČAE ir tai tikrai negeriausi vaizdai.
Buvo valomas 3 reaktoriaus stogas nuo grafito nuolaužų, kurių radiacijos lygis buvo milžiniškas. Stogą valė karinis rezervas, jauniausi ir mažiausiai matę kariai. Buvo “apšarvuoti” 20-30kg švino ir brezento aprangom ir dirbti galėjo tik po 45 sekundes. Bet tekdavo ir ilgiau dirbt, po minėtas 2-5 minutes. Prieš tai valė stogą su robotais, kurie patys pradėjo tiksliai laikytis komandų ir pagaliau teko numest nuo stogų į griovius kuriuose buvo užkasamas radiokatyvus grafitas.
Daugelis vairuotojų buvo lietuviai, apie 8 tūkst. dirbo tame pragare. Darbas buvo vienas iš pavojingiausių, nes veži radioaktyvų krovinį be apsaugos. Per metalus radiacija skverbiasi, tik kaip iš chemijos žinote ją sulaiko švinas. Delfije yra porą reportažų su vienu likusiu vairuotojų, kuris dar iki šiol gyvas, bet sveikata jau pažeista.
Iš tikrųjų kurie matė Discovery filmą apie visą likvidavimą turi žinoti, kad po šios radiacinės katastrofos, buvo dar viena sprogimo galimybė, kuri būtų dykynę pavertusi 300km spinduliu. Tai buvo vandens saugyklų bazė kaip tik po urano ir grafito lavos mišiniu, kurio temperatūra 4000*C, ir ta lava lydė gelžbetonį ir liko tik viena sekcija betoninė sekcija, kuri skyrė nuo dar didesnės katastrofos. Bet pasiryžusių užgesinti likviduotojų pastangos padėjo užgesinti tą nežmonišką radiacinį karštį ir išvengė dar baisesnės katastrofos.
Ignalinos AE negalėjo to būti, nes ČAE elektrinė yra žymiai senesnė, nors konstrukcija reaktorių tokia pati. Ignalina buvo saugesnė, kitokia aušinimo sistema, apsaugos sistema ir reaktorių aptarnavimas buvo kitoks.
Aišku visko nesurašysiu ir tikiuosi viską supratote, nes aiškinti reiktų tik susitikus
Daug sužinojau iš jūsu komentaru ačiu.
Ši avarija įvyko dėl perkaitimo reaktoriuje. Įkaitę grafito strypai susilydė ir juos nebuvo įmanoma ištraukti. Reaktorius perkaito sprogo aušinimo vamzdžiai ir nuplėšė reaktoriaus stoga, į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas kuris lydė urana. Dar dėl avarijos kaltas personalas.